Prasidėjus mokslo metams tėvams dažnai tenka ne tik priminti apie namų darbus, bet ir sėdėti šalia, aiškinti užduotis, tikrinti atsakymus ar net kartu ieškoti sprendimo. Kartais atrodo, kad vaikas tiesiog „nenori mokytis“. Tačiau ar tikrai problema yra motyvacijos trūkumas?

Dažnai pamirštame vieną svarbų dalyką – vaikus mokome įvairių dalykų, tačiau ne visada mokome, kaip mokytis savarankiškai.

Vaikas gali mokėti daug, bet nežinoti, kaip išmokti

Mokykloje vaikai mokosi matematikos, lietuvių kalbos, gamtos mokslų, užsienio kalbų ir daugybės kitų dalykų. Tačiau norint savarankiškai atlikti užduotį reikia dar vieno svarbaus įgūdžio – suprasti, nuo ko pradėti, kaip ieškoti atsakymo ir ką daryti, kai nepavyksta iš pirmo karto.

Todėl visiškai normalu, kad vaikas, susidūręs su sudėtingesne užduotimi, kreipiasi į tėvus:

„Mama, aš nesuprantu.“

„Tėti, padėk.“

„Kaip čia reikia padaryti?“

Ir tai nebūtinai reiškia, kad vaikas tingi ar nenori mokytis. Gali būti, kad jis tiesiog dar neturi pakankamai įrankių, kurie padėtų mokytis savarankiškai.

Savarankiškumas prasideda nuo mažų dalykų

Norint, kad vaikas išmoktų mokytis pats, nebūtina iš karto reikalauti, kad jis vienas atliktų visus namų darbus.

Savarankiškumą galima ugdyti žaidžiant.

Kai vaikas pats išbando, suklysta, ieško sprendimo ir galiausiai atranda teisingą atsakymą, mokymasis tampa nebe pareiga, o procesu, kuriame jis pats dalyvauja.

? Mokomieji žaidimai – mokymasis be jausmo, kad „mokaisi“

Vienas paprasčiausių būdų sudominti vaiką – mokymąsi paversti žaidimu.

Pavyzdžiui, skaičiuoti galima mokytis dėlionių pagalba. Vaikas turi ne tik sudėti paveikslėlį, bet ir susieti skaičius su atitinkamu kiekiu. Tokiu būdu matematinės sąvokos tampa konkrečios ir lengviau suprantamos.

O anatomiją galima mokytis ne vien iš vadovėlio. Žaidimo forma sudėliodamas žmogaus kūną, kaulus ar organus vaikas informaciją mato, liečia ir pats ją atranda. Tokia patirtis gali būti daug įdomesnė nei vien perskaitytas tekstas.

Visus mokomuosius žaidimus galite rasti čia: https://zaislumanija.lt/zaislai-vaikams/lavinantys-zaislai/106-mokomieji-zaislai

Anglų kalba gali prasidėti nuo paveikslėlio

Mokantis užsienio kalbos taip pat nebūtina iš karto atsiversti vadovėlį.

Kortelės su paveikslėliais ir angliškais žodžiais gali tapti paprastu būdu plėsti vaiko žodyną. Vaikas mato daiktą, išgirsta ar perskaito jo pavadinimą ir gali jį pakartoti.

Dar smagiau, kai korteles galima naudoti žaidžiant – spėliojant, ieškant porų ar kuriant trumpas istorijas.

Taip vaikas pradeda suprasti, kad mokytis galima įvairiais būdais, o ne tik sėdint prie knygos.

Visus mokomuosius žaidimus galite rasti čia: https://zaislumanija.lt/zaislai-vaikams/lavinantys-zaislai/106-mokomieji-zaislai

✏️ Rašymas be baimės suklysti

Dar vienas svarbus dalykas mokantis savarankiškai – leisti vaikui klysti.

Jeigu kiekviena klaida iš karto taisoma ir vaikas bijo parašyti ne taip, jis gali pradėti vengti užduoties. Todėl labai naudinga turėti priemonių, su kuriomis galima bandyti dar kartą.

Pavyzdžiui, piešimo ir rašymo lentos, kuriose galima parašyti raidę, skaičių ar žodį, o suklydus – viską nuvalyti ir pabandyti iš naujo.

Tokiu būdu vaikas gauna labai svarbią žinutę:

„Jeigu nepavyko – tai dar ne pabaiga. Galiu pabandyti dar kartą.“

Būtent toks požiūris yra labai svarbus mokantis savarankiškai.

Visas piešimo lentas galite rasti čia: https://zaislumanija.lt/zaislai-vaikams/mediniai-zaislai/163-piesimo-ir-edukacines-lentos

Tėvų užduotis – ne visada pateikti atsakymą

Kai vaikas ateina ir sako: „Aš nesuprantu“, natūralu norėti iš karto paaiškinti ir parodyti, kaip reikia padaryti.

Tačiau kartais verta atsakymo nepateikti iš karto.

Vietoje „Aš tau parodysiu, kaip padaryti“ galima paklausti:

• „O ką tu jau supratai?“
• „Nuo ko galėtume pradėti?“
• „Kaip manai, ką reikėtų daryti pirmiausia?“
• „Gal pabandykime rasti atsakymą kartu?“
• „O kaip tu pats manai?“

Taip vaikas mokosi ne tik konkrečios užduoties, bet ir mąstymo proceso.

Žinoma, tai nereiškia, kad tėvai neturėtų padėti. Pagalba yra reikalinga. Tačiau svarbu, kad ji palaipsniui vestų vaiką į savarankiškumą, o ne pakeistų jo paties pastangas.

Mokymasis neturi apsiriboti mokyklos suolu

Vaikas gali mokytis skaičiuoti dėliodamas dėlionę, anatomijos – žaisdamas, anglų kalbos – naudodamas paveikslėlių korteles, o rašymo – bandydamas ir taisydamas savo klaidas lentoje.

Kai mokymasis tampa žaidimu, vaikui lengviau išlaikyti smalsumą. O smalsumas yra vienas svarbiausių savarankiško mokymosi variklių.

Todėl prasidėjus naujiems mokslo metams verta ne tik klausti:

„Ar jau padarei namų darbus?“

Bet ir:

„Ką šiandien naujo išmokai?“

Ir dar svarbiau – padėti vaikui atrasti, kaip jis pats gali tai išmokti.

Nes vienas svarbiausių dalykų, kuriuos galime išmokyti vaiką, nėra konkretus skaičius, žodis ar faktas. Tai gebėjimas pačiam ieškoti, bandyti, klysti, iš naujo bandyti ir galiausiai atrasti atsakymą.

O šis įgūdis pravers ne tik mokykloje, bet ir visą gyvenimą.